Kaverninė angioma (Kavernoma)
Kas yra kavernoma?
Kavernoma (kaverninė malformacija, kaverninė angioma) yra smulkių, nereguliarios formos, išsiplėtusių kraujagyslių (kapiliarų) darinys galvos ar nugaros smegenyse, arba smegenų kamiene.
Kaip dažnai pasitaiko kavernomos?
Kavernomos pasitaiko 1 iš 100–200 žmonių. Kaverninės malformacijos apskritai sudaro maždaug 10–15 % visų galvos ir nugaros smegenų kraujagyslių ligų. Maždaug 30 % pacientų, sergančių kavernoma, pirmieji ligos simptomai pasireiškia sulaukus 20–30 metų. 70–80 % kavernomų lokalizuotos galvos smegenų pusrutuliuose. Kaverninės malformacijos sukelto kraujavimo rizika yra maždaug 0,7–1,7 % per metus kiekvienai kavernomai (kai kuriems pacientams dažnai būna daugiau nei 1 kavernoma).
Maždaug 20 % atvejų kavernomos būna įgimtos (šeiminė forma). Šiais atvejais pacientus dažniau kamuoja daugybinės kaverninės angiomos. Jei kuris nors iš tėvų serga įgimta šios ligos forma, tikimybė, kad vaikas sirgs šia liga, yra 50 proc.
25–30 % atvejų diagnozė nustatoma pacientams, kurie jaunesni nei 20 metų; o nuo 20 iki 40 metų – 60 % atvejų; vyresnių nei 40 metų – 10–15 % atvejų.
Kaverninė angioma. Kokie gali būti simptomai?
Daugeliu atvejų (maždaug 50 %) pacientams gali nepasireikšti jokie ligos požymiai, o kavernoma aptinkama atliekant kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimą visai dėl kitų priežasčių.
Simptomų gali atsirasti, jei kavernoma padidėja, plyšta plona jos sienelė ir išsilieja kraujas ir / ar kaverninė malformacija yra funkciškai svarbiose galvos smegenų, smegenų kamieno arba nugaros smegenų zonose.
Dažniausi kaverninių malformacijų sukeliami simptomai: epilepsija (50 %), pakraujavimas dėl kavernomos plyšimo (25%) ir židininiai neurologiniai simptomai (25 %).
Kaip nustatoma kavernomos diagnozė?
Kaverninė angioma vadinama „angiografiškai nematomu“ kraujagyslių dariniu. Vadinasi, nepaisant to, kad kavernomos yra iš kraujagyslių susidarę dariniai, jų neįmanoma aptikti atliekant tik kompiuterinės tomografijos angiografijos (CTA), magnetinio rezonanso angiografijos (MRA) arba skaitmeninės subtrakcinės angiografijos (SSA) tyrimus. Angiogramose kaverninių malformacijų nesimato todėl, kad kraujas teka jomis labai lėtai.
Kompiuterinė tomografija (CT) yra palyginti plačiai ir greitai prieinamas tyrimo metodas, daugiausia naudojamas skubiam kraujo išsiliejimui (hematomai) diagnozuoti. Jis nėra pakankamai jautrus, kad būtų galima diagnozuoti mažas kavernomas, ir įvertinti tokias subtilias struktūras – galvos smegenų kamieną ir nugaros smegenis.
Tiksliausiai diagnozę galima nustatyti atliekant visavertį magnetinio rezonanso (MR) tyrimą su kontrastine medžiaga. Labai svarbu šį tyrimą atlikti įstaigose, kur jį interpretuoja ir aprašo neuroradiologai – gydytojai, kurių specializacija – smegenų ir stuburo problemų diagnostika. Norint aptikti kaverninės malformacijos dydžio pakitimus, galimą kraujavimą (dažnai jos gali nesukelti simptomų) arba naujų kavernomų atsiradimą, pacientams MR tyrimus po kurio laiko būtina pakartoti.
Jei Jums arba Jūsų artimajam patvirtinta arba įtariama kaverninė angioma, būtina neurochirurgo konsultacija. Mes mielai konsultuosime ir rasime geriausią galimą sprendimą konkrečioje situacijoje.
Jei įprasta konsultacija neįmanoma, konsultuojame ir nuotoliniu būdu. Užsirašyti į konsultaciją galima elektroniniu būdu, susisiekus su mumis telefonu arba el. paštu. Dėl konsultacijos nuotoliniu būdu prašome tartis susisiekę su mumis.
Kaverninė angioma. Kokios yra gydymo galimybės?
Asimptominių kavernomų
Kavernines angiomas, kurios aptinkamos atsitiktinai ir nesukelia jokių simptomų, dažniausiai reikia sektiatliekant MR tyrimą su kontrastine medžiaga 1 kartą per metus pirmuosius 2 metus, o po to – 1 kartą per 3–5 metus. Jei atsiranda kokių iki tol nebuvusių simptomų arba įtariama, kad kavernoma sukėlė kraujavimą, tyrimą, žinoma, reikia kartoti nedelsiant.
Nepaisant dešimtis metų trukusios kaverninių malformacijų chirurginio gydymo patirties pasaulyje, šiais laikais asimptominių kavernomų operacijos vis dar vertinamos gana prieštaringai. Visada labai svarbu įvertinti operacijos riziką ir šios ligos natūralią eigą, priklausomai nuo kavernomos lokalizacijos (buvimo vietos).
Pavyzdžiui, bendra insulto ir mirties rizika po kavernomos operacijos yra 6 proc. Tai gerokai viršija natūralią neplyšusios kaverninės malformacijos riziką, kuri sudaro 2,4 % per 5 metus. O kavernomos 6 % pooperacinė rizika gerokai sumažėja, jei ji palyginama su pakartotinio kraujavimo rizika po pirmo plyšimo (29,5 % per 5 metus).
Simptominių kavernomų
Chirurginis gydymas svarstomas norint kontroliuoti epilepsijos priepuolius, jei:
- Epilepsijos priepuolių nepavyksta kontroliuoti vartojant vaistus;
- Kavernoma smegenyse yra taip vadinamoje mažos rizikos zonoje, lengvai pasiekiama;
- Neurologas patvirtino, kad labai tikėtina, jog epilepsijos priežastis – šis darinys.
Operacijos gali prireikti pacientams, patyrusiems vieną simptominį kavernomos pakraujavimą lengvai pasiekiamoje srityje. Kruopščiai įvertinamas kavernomų, esančių funkciškai svarbiose srityse, operacijos naudos, operacijos rizikos ir pakartotinio plyšimo rizikos santykis. Šiose smegenų srityse operacijos gali būti neišvengiama, jei įvyksta pakartotinis plyšimas / kraujavimas.
Stereotaksinė radiochirurgija (stereotaksinė spindulinė chirurgija) svarstoma solitarinių (vieno darinio) kavernomų su ankstesniu simptomus sukeliančiu kraujavimu atveju, jei kaverninė malformacija yra giliai / funkciškai svarbioje srityje ir operacijos rizika vertinama kaip labai didelė.
Reikia atsižvelgti ir į tai, kad po stereotaksinės radiochirurgijos kurį laiką išliks didesnė kraujavimo rizika, nei ji būtų kavernomą tiesiog stebint. Pavyzdžiui, galvos smegenų kamieno kaverninių malformacijų kraujavimo rizika po švitinimo yra 11–15 % per metus pirmuosius 2 metus, o vėliau sumažėja iki 1–2,4 proc. Radiochirurgija netaikoma asimptominėms, chirurginiu būdu gerai pasiekiamoms ir įgimtoms šeiminėms šios ligos formoms. Čia nepamirštinas ir faktas, kad švitinimas pats savaime gali indukuoti naujų kavernomų susidarymą.
Jei svarstote operaciją atlikti pas mus, čia galite susipažinti su atsiliepimais apie mūsų Latvijos ir užsienio šalių pacientų patirtį.
Mūsų klinikinė bazė (vieta, kur atliekamos operacijos ir manipuliacijos) yra moderniai įrengtas ir patogus stacionaras „Aiwa clinic“.
Ruošiantis operacijai dažnai kyla daug klausimų. Čia sužinokite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus ruošiantis operacijai.
Ko tikėtis vėliau?
Dauguma pacientų po operacijos ligoninėje praleidžia tik porą dienų ir į įprastą gyvenimo ritmą gali sugrįžti praėjus kelioms savaitėms po operacijos. Ilgesnio gijimo laikotarpio prireiks pacientams, kuriuos kamuoja neurologinis deficitas.
