Aneurizmos

Kaip dažnai pasitaiko aneurizmos?

Neplyšusios intrakranijinės aneurizmos pasitaiko palyginti dažnai – jų aptinkama maždaug 3,2 % suaugusiųjų. Vadinasi, 1 milijono suaugusiųjų populiacijoje ji nustatoma maždaug 32 000 žmonių, o tik maždaug 0,25 % arba 80 iš jų per metus patirs plyšimą ir kraujo išsiliejimą.

Kokius tyrimus reikia atlikti aneurizmai aptikti?

Kadangi šiais laikais vis daugiau atliekama vaizdinės diagnostikos (galvos ir stuburo magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos) tyrimų ir gerėja jų kokybė, vis dažniau aneurizmos aptinkamos atsitiktinai, atliekant tyrimą dėl kokios nors kitos priežasties.

Saugiausias diagnostikos metodas, skirtas aptikti neplyšusias aneurizmas – galvos smegenų magnetinis rezonansinis tyrimas (MRT) ir magnetinio rezonanso angiografija (MRA).

Plyšusios aneurizmos randamos atliekant galvos kompiuterinės tomografijos tyrimą, kuris, siekiant tiksliai ištirti arterijas, papildomas kompiuterinės tomografijos angiografijos tyrimu.

Neretai siekiant ištirti papildomai atliekama skaitmeninė subtrakcinė angiografija (SSA) – tiesioginis ir labai tikslus smegenų kraujagyslių tyrimas.

Jei Jums ar Jūsų artimajam yra patvirtinta ar įtariama neurochirurginio pobūdžio sveikatos problema, būtina neurochirurgo konsultacija. Mes mielai konsultuosime ir rasime geriausią galimą sprendimą konkrečioje situacijoje.

Jei konsultacija akivaizdiniu būdu neįmanoma, konsultuojame ir nuotoliniu būdu. Užsirašyti į konsultaciją galima elektroniniu būdu, susisiekus su mumis telefonu arba el. paštu. Dėl konsultacijos nuotoliniu būdu prašome tartis susisiekę su mumis.

Aneurizmos. Kokios jų gydymo galimybės?

Gydymo užduotis – aneurizmą atjungti nuo kraujotakos, tokiu būdu užkertant kelią potencialiai pavojingo plyšimo ir kraujo išsiliejimo į smegenų dangalus (subarachnoidinės hemoragijos) rizikai. Šiais laikais aneurizmą „atjungia“ neurochirurgas arba intervencinės radiologijos specialistas, kurių specializacija – smegenų kraujagyslių ligų gydymas.

Įvykus plyšimui dažniausiai, jei tik paciento sveikatos būklė nėra itin sunki ir nestabili bei nėra kitų apribojimų, per 24 valandas po plyšimo reikia „atjungti“ aneurizmą.

Tiek plyšusias, tiek neplyšusias aneurizmas galima uždaryti arba atliekant  operaciją tiesioginiu būdu (klipsavimas), arba į arteriją įvedant specialius stentus, platinines spirales arba kitus prietaisus, kurie ją atjungia nuo kraujotakos arba skatina jos trombozę (aneurizmos endovaskulinis gydymas / embolizacija). Kartais, norint atjungti aneurizmą, papildomai reikia apeinamąsias arterijų anastomozes (aplinkinius kraujo apytakos kelius), arba vienam pacientui gydyti kartu taikytina ir atvira operacija, ir endovaskulinė intervencija.

Nei atvira operacija, nei mažiau invaziniu metodu laikoma endovaskulinė operacija nėra panacėja. Kiekviena iš jų turi savų privalumų ir savų trūkumų. Apie kiekvieno metodo privalumus ir galimas rizikas konsultacijos metu Jus informuos gydytojas.