Tarpslankstelinio disko išvarža juosmeninėje dalyje

Tarpslankstelinio disko išvarža juosmeninėje dalyje. Kodėl ji atsiranda?

Tarpslankstelinio disko išvarža juosmeninėje dalyje – jos susiformavimas glaudžiai susijęs su disko sandara. Tarpslankstelinį diską sudaro dvi dalys: sandarus disko žiedas ir tirštas, į gelį panašus disko branduolys. Diskai yra reikšmingos stuburo struktūros, jie užtikrina smūgių absobciją (amortizaciją) tarp slankstelių, aukščiau esančių slankstelių atramą ir plačius stuburo judesius visomis kryptimis.

Disko išvarža vadina situaciją, kai tarpslankstelinio disko išorinis žiedas įplyšta ir disko žiedo viduje esantis branduolys per plyšimo vietą prasiveržia už žiedo. Jei disko žiedo plyšimas ir branduolio išsiveržimas vyksta arti nervo ir tokiu būdu nervas užspaudžiamas – atsiranda disko išvaržos simptomai, kuriuos lemia užspaustas nervas – skausmai palei atitinkamą nervo eigą (juosmens atveju – visi nervai eina į koją). Neretai būna situacijų, kai disko išvarža susiformuoja vietoje, kur arti nėra nervų, todėl disko išvarža gali būti visiškai be simptomų.

Neretai radiologinių tyrimų aprašymuose minima „disko protrūzija“ kuria skirtingai nuo disko išvaržos, vadinama tarpslankstelinio disko deformacija (išsigaubimas), be disko žiedo plyšimo. Nedidelės disko protrūzijos pastebimos atliekant beveik kiekvieną tyrimą (magnetinio rezonanso tomografijos arba kompiuterinės tomografijos tyrimą), tačiau dažniausiai jos nėra simptomų priežastis. Kartais ir disko protrūzija gali būti gana didelė, kad užspaustų nervą ir sukeltų tam tikrus nervo spaudimo simptomus.

Kokie veiksniai didina disko išvaržos riziką?

Juosmeninės dalies tarpslankstelinio disko išvarža – dažnai pasitaikanti liga. Ji dažniausiai diagnozuojamanuo 25 iki 50 metų. Vyrai serga maždaug du kartus dažniau nei moterys. Sunkus fizinis darbas didina tiek ligos, tiek jos pasikartojimo riziką. Didesnis kūno svoris ne tik pastebimai didina disko išvaržos atsiradimą, bet ir maždaug 12 kartų padidina disko išvaržos pasikartojimo arba recidyvo riziką po mikrodiskektomijos operacijos.

Rūkymas (nikotinas) pablogina tarpslankstelinio disko kraujotaką – tai skatina disko degeneraciją (ląstelių funkcijų pablogėjimą ir senėjimą) ir trukdo jam gyti.

Žinoma, disko išvarža gali atsirasti kiekvienam ir esant bet kokio amžiaus, ir be kokios nors aiškios priežasties.

Disko išvaržos simptomai dažnai atsiranda be kokios nors priežasties, bet kartais tai susiję su sunkumų kėlimu, nerangiu pasisukimu, stūmimo ar tempimo judesiais. Padidėjus spaudimui ir stuburo apkrovai, ypač silpną ir prastai išsivysčiusį raumenyną turintiems žmonėms, diskas gali išsigaubti, įplyšti arba perplyšti, jis gali turėti įtakos šalia esančio nervo šaknelėms, kurios impulsus perduoda į koją. Todėl atsiranda stiprūs, staigūs sėdmenų srities ir kojos skausmai.

Tarpslankstelinio disko išvarža juosmeninėje dalyje. Kokie gali būti simptomai?

• Skausmai kojoje. Jie paprastai būna daug stipresni nei nugaros skausmai. Skausmai gali būti aštrūs, staigūs, pastovū
• Nugaros skausmai. Gali pasireikšti ligos pradžioje. Jei jų yra, tai jie paprastai daug mažiau išreikšti nei kojos/-ų skausmai.
• Tirpimas / nejautrumas kojoje, rečiau abiejose kojose.
• Skausmų ir tirpimo lokalizacija priklauso nuo to, tarp kurių slankstelių lokalizuota disko išvarž Simptomai gali pasireikšti sėdmenyse; šlaunies priekinėje arba užpakalinėje pusėje; blauzdoje; priekinėje, užpakalinėje kojos pusėje arba šonuose; pėdose. Simptomai dažniausiai labiau išreikšti vienoje kojoje.
• Skausmus provokuoja judesiai. Skausmus stiprina ilgalaikis stovėjimas ar sėdėjimas, arba nedidelio atstumo nuėjimas. Neretai čiaudėjimas, kosėjimas ar juokas gali sukelti stiprius skausmus.
• Raumenų silpnumas. Pavojingas simptomas, kuris rodo labai išreikštą nervo užspaudimą.
• Šlapinimosi (šlapimo nelaikymas, neskausmingas arba skausmingas šlapimo sulaikymas) ir tuštinimosi sutrikimai, „balno tipo“ jutimo sutrikimai ir silpnumas abiejose kojose būna retai (1–2 % diskų išvaržų, kurios operuojamos), bet tai- labai pavojingi simptomai. Medicinoje tai vadinama arklio uodegos (daugelio juosmens ir kryžmens nervų) kompresijos (užspaudimo) sindromu. Esant didelei disko išvaržai ir arklio uodegos kompresijos sindromui, net ir po sėkmingos, užspaustą nervą išlaisvinusios operacijos, rizika, kad išliks šlapinimosi, tuštinimosi ir seksualinė disfunkcija, yra labai didelė – maždaug 45 proc.

Kokius tyrimus atlikti būtina?

Jei pasireiškia kuris nors iš pirmiau aprašytų simptomų, visų pirma būtina apsilankyti pas gydytoją. Nuodugniai išklausinėjus pacientą ir neurologiniu būdu ištyrus, disko išvaržos atveju neretai galima gana tiksliai nuspėti, tarp kurių slankstelių atsirado problema, ir po to tiksliau ištirti atliekant magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos tyrimą. Pasakytina, kad kompiuterinės tomografijos tyrimas esant disko išvaržai bus informatyvus jauniems pacientams, kurių kūno svoris normalus, tačiau atsižvelgiant į su kompiuterinės tomografijos tyrimu susijusį spinduliavimą, pirmenybė visada teikiama magnetinio rezonanso tyrimui. Specialisto konsultacija pačiu laiku padės išvengti nereikalingų tyrimų atlikimo.

Jei kyla įtarimų dėl minėto susirgimo, konsultuosime ir siūlysime geriausią tyrimo ir gydymo variantą. Konsultuojame ir nuotoliniu būdu. Užsiregistruoti į konsultaciją galima elektroniniu būdu, arba susisiekus su mumis telefonu arba el. paštu.

Kokios yra gydymo galimybės?

Dėl geriausio Jūsų gydymo plano nuspręsite kartu su gydančiu jus gydytoju. Jei pagal Jūsų nusiskundimus, neurologinę būklę ir radiologinių tyrimų duomenis bus galima taikyti pirminį konservatyvų (be operacijos) gydymą, gydytojas Jūs informuos apie planą tai ir kada numatoma kita pakartotinė konsultacija. Jei kamuoja stiprūs skausmai, Jums gali būti siūloma atlikti invazinę nuskausminimo procedūrą – epidurinę blokadą.

Kai kuriems pacientams gali prireikti operacijos.

​Tarpslankstelinio disko išvarža juosmeninėje dalyje. Kokiais atvejais reikia atlikti operaciją?

Esant simptominei tarpslankstelinio disko išvaržai juosmeninėje dalyje operacija atliktina tik 10–20 % pacientų.

Operacija atliekama, kai:

• skausmai ir kiti simptomai išlieka po 6 savaičių, nepaisant visavertės konservatyvios terapijos;
• pacientą kamuoja stiprūs skausmai, kurių neįmanoma palengvinti vaistais arba blokadomis ir dėl skausmų yra ženkliai apribota kasdienė veikla, pavyzdžiui, ėjimas, stovėjimas;
• progresuoja (pablogėja) neurologiniai simptomai (silpnumas ir / ar tirpimas kojoje);
• atsiranda šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, seksualinė disfunkcija.

Kokia atliekamos operacijos esmė?

Dažnesnė operacija, kuri atliekama esant juosmeninės dalies disko išvaržai – taip vadinama mikrodiskektomija. Tai mažai invazinė operacija, atliekama per 2,5–3 cm ilgio odos pjūvį. Siekiant tikslumo ir kad pacientas jaustųsi saugus, tiek prieš operaciją, tiek jos metu naudojamas rentgenas. Mikroskopokontrolėje šalinama disko išvarža, laisvi disko fragmentai ir spaudžiamas nervas išlaisvinamas. Tarpslankstelinis diskas yra labai svarbi stuburo struktūra, kurią šios operacijos metu būtina išsaugoti, todėl visas diskas nešalinamas.

Po šios operacijos pacientas ligoninėje būna tik vieną naktį. Kitą rytą, padedant fizioterapeutui, atsistoja, pradeda vaikščioti ir mankštintis, ir savarankiškai vyksta namo.

Pradėti įprastą kasdienę veiklą ir sugrįžti į darbą galima praėjus 3–4 savaitėms po operacijos.

Praktiškai ruošiantis operacijai dažnai kyla daug klausimų. Čia galite sužinoti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kylančius ruošiantis operacijai.

Nors disko išvaržos operacija laikoma labai saugia, kaip ir po kiekvienos operacijos, po jos gali būti komplikacijų. Čia galima sužinoti apie galimas su operacija susijusias komplikacijas.

Mūsų klinikinė bazė (vieta, kur atliekamos operacijos ir manipuliacijos) yra stacionaras „Aiwa clinic”.

Tarpslankstelinio disko išvarža juosmeninėje dalyje. Kokio režimo reikia laikytis po operacijos?

Kadangi didžiausias spaudimas diskui tenka žmogui sėdint, palinkstant į priekį ir keliant sunkumus, norint išvengti disko išvaržos recidyvo (disko išvaržos pasikartojimo) po operacijos 3–4 savaites reikia laikytis tokio režimo:

• nesėdėti – pagal galimybes vengti sėdimos pozos. Pacientas gali laisvai stovėti, vaikščioti ir gulėti, bet ne sėdėti. Net atsikelti iš lovos reikia tokiu būdu, kad būtų išvengta sėdėjimo. Teisingai atsikelti iš lovos, taip pat specifinių fizinių pratimų, kuriuos rekomenduojama reguliariai atlikti po operacijos, Jus išmokys kineziterapeutas pirmą dieną po operacijos;
• nesilenkite į priekį – pasilenkimas į priekį didina spaudimą diskui, tokiu būdu didinant riziką, kad vystysis disko išvaržos recidyvas, todėl to reikia vengti. Kineziterapeutas po operacijos Jus išmokys metodų, kaip teisingai pakelti daiktus nuo žemės nesilenkiant į priekį;
• nekelti sunkumų – sunkumų kilnojimas didina spaudimą, tenkantį tarpslanksteliniam diskui ir tokiu būdu didina disko išvaržos recidyvo riziką, todėl to reikia vengti;
• vengti sukamųjų kūno judesių – jie didina disko išvaržos recidyvo riziką, todėl to reikia vengti.

Kokie būna juosmeninės dalies disko išvaržų operacijų rezultatai?

Mikrodiskektomija – tai labai efektyvi operacija, kurios rezultatai geri ir puikūs 84–90 % atvejų. Kaip rezultatai vertinamas neurologinių simptomų – skausmų, tirpimo, raumenų silpnumo kojoje – išnykimas. Mikrodiskektomija juosmeninėje dalyje nėra efektyvi nugaros skausmams gydyti. Ši operacija neatliekama, jei nugaros skausmai – pagrindimas nusiskundimas.

Mikrodiskektomija laikoma mažos rizikos operacija, vis dėlto kiekviena chirurginė intervencija turi riziką. Disko išvaržos recidyvas (atsinaujinimas) toje pačioje lokalizacijoje yra dažnesnė problema. Tai dažniausiai įvyksta per pirmuosius tris mėnesius. Norint išvengti disko išvaržos recidyvo, reikia griežtai laikytis gydytojo ir kineziterapeuto rekomendacijų.

Šios operacijos atliekamos palyginti dažnai. Čia galite paskaityti atsiliepimus apie Latvijos ir užsienio šalių pacientų patirtį gydantis pas mus.