Galimos su operacija susijusios komplikacijos

Kiekvieną kartą, kai planuojama operacija, prieš ją gydytojas privalo informuoti pacientą apie planuojamos operacijos eigą ir galimas komplikacijas po operacijos.

Kadangi ir gydytojas, ir pacientas tikisi ir planuoja tiktai gerą operacijos baigtį, šis pokalbis, žinoma, nemalonus, tačiau tai – privaloma pasirengimo šiuolaikinei operacijai sudedamoji dalis.

Pokalbio tikslas: detaliai išaiškinti pacientui tai, kas operacijos metu bus daroma, kad pacientas galėtų geriau suprasti, ko tikėtis po operacijos. Pokalbio tikslas: informuoti pacientą apie galimas komplikacijas – tiek operuojant, tiek po operacijos. Šio pokalbio metu gydytojas gali atsakyti į papildomus klausimus, jei tokių pacientui kiltų, taip pat informuoti apie planuojamus veiksmus, jei atsirastų kokių nors komplikacijų.

Apskritai operacijos laikomos saugiomis – rizika, kad operacijos metu arba po operacijos atsiras kokių komplikacijų, palyginti nedidelė, tačiau ji visada yra. Operaciją galima palyginti su išėjimu į gatvę – apskritai tai saugu, tačiau nei vienas nėra visiškai apsaugotas nuo nelaimingų atsitikimų.

Dažniausiai operacijas atlikti planuojama susiklosčius tokioms situacijoms, kai operacijos rizika yra mažesnė nei kiltų rizika sveikatai operacijos neatliekant, t. y. operacija yra saugiausia iš visų alternatyvų.

Pasakytina, kad operacija yra sudėtingas procesas, kurio metu gydytojas kontroliuoja ne viską.

Žinoma, ruošdamiesi operuoti ir atlikdami operaciją gydytojai daro viską, kas įmanoma, kad kuo labiau mažintų tikimybę atsirasti komplikacijoms. Dalis komplikacijų gali kilti dėl gydytojų veiksmų, o dalis gali įvykti, ir įvyksta dėl įvairių kitų, su gydytojais nesusijusių priežasčių. Dažniausiai jos susijusios su paciento organizmo ypatumais. Tuo taip pat paaiškinama tai, kad komplikacijų kyla ir geriausiose pasaulio ligoninėse, ir operacijas atlikus garsiems gydytojams.

Toliau išvardijamos ir išsamiau paaiškinamos galimos komplikacijos atliekant standartines stuburo operacijas. Kai kurios specifinės operacijos gali turėti dar papildomą riziką – apie ją gydytojas jus informuos pokalbio metu prieš operaciją.

Apskritai bendra rizika (tikimybė, kad įvyks kuri nors iš žemiau paminėtų komplikacijų) atliekant standartines stuburo operacijas yra 2–4 procentai.

1. Infekcija – nors operacija atliekama steriliomis sąlygomis steriliais instrumentais, egzistuoja nedidelė tikimybė, kad operuojant arba po operacijos į žaizdą pateks bakterijų, galinčių sukelti infekciją. Siekiant mažinti šią riziką, pradedant operaciją pacientui visada suleidžiama profilaktinė antibiotikų dozė (vaistų, kurie naikina bakterijas). Infekcijos rizika didesnė pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, silpnesnio imuniteto (imunosupresuotiems) pacientams, vyresnio amžiaus pacientams. Infekcija paprastai pasireiškia 4–6 dieną po operacijos, bet gali pasireikšti ir vėliau. Dažniausi infekcijos simptomai: pakilusi kūno temperatūra, paraudimas žaizdos srityje, stipresnis skausmas žaizdos srityje, išskyros iš žaizdos, žaizdos gijimo problemos.
2. Kraujavimas operuotoje srityje – pabaigus operaciją, prieš užsiūdami žaizdą, chirurgai visada sustabdo bet kokį, kad ir patį menkiausią kraujavimą, vis dėlto egzistuoja nedidelė rizika, kad užsiuvus žaizdą vis dėlto truputį pakraujuoja žaizdos srityje. Jei kraujo išsiliejimas didelis ir sukelia simptomų, kartais būtina pakartotinė operacija krešuliui pašalinti ir kraujavimui sustabdyti.
3. Kietojo smegenų dangalo pažeidimas ir likvorėja – stuburo kanale esančios stuburo smegenys ir (ar) nervai yra specialiame – kietajame smegenų – dangale (lot. dura mater). Dangalo viduje be nervų ir nugaros smegenų taip pat yra cerebrospinalinis skystis (likvoras). Jei operuojant mechaniniu būdu pažeidžiamas kietasis smegenų dangalas, jame esantis skystis – likvoras gali prasisunkti per žaizdą ir apsunkinti jos gijimą, taip pat gali būti infekcijos patekimo į žaizdą ir vidinę dangalo pusę (meningitas) priežastimi. Siekiant išvengti šios komplikacijos, profilaktiškai operacijos metu naudojama saugi mikrochirurginė technika. Tada, kai dangalas vis dėlto pažeidžiamas – jis uždaromas užsiuvant arba užklijuojant specialia medžiaga iš karto operacijos metu, todėl ši komplikacija retai sukelia problemų.
4. Mechaninis nervo / nugaros smegenų pakenkimas operacijos metu. Nervo arba nugaros smegenų pakenkimas gali sukelti nejautrą ir (ar) nejudrumą tam tikro nervo srityje. Ši komplikacija nepaprastai reta. Siekiant jos išvengti, operacijos atliekamos vizualiai kontroliuojant, padidinus mikroskopu ir naudojant saugią mikrochirurginę techniką.
5. Operacijos neefektyvumas išliekant prieš operaciją buvusiems simptomams – kiekviena operacija turi savo moksliškai įrodytą efektyvumo lygį. Jei teisingai nustatyta diagnozė ir tinkamos indikacijos operacijai, didesnės dalies operacijų sėkmingos baigties tikimybė labai didelė – apie 95 proc. Vis dėlto, labai nedideliam skaičiui pacientų (iki 5 %) pagerėti gali menkai arba apskritai būklė po operacijos nepagerėja. Priežastys gali būti: Pacientas turi kelias stuburo problemas, kurios pasireiškia panašiais simptomais. Atliekant operaciją išsprendžiama viena iš kelių stuburo problemų, vis dėlto ji neišprendžia kitų. Todėl operacijos efektas gali būti ne toks, kokio tikėtasi, arba apskritai gali nebūti efekto, nepaisant to, kad operacija atlikta techniškai tiksliai. Neurochirurgas prieš operaciją visada informuoja pacientą apie tai, kokio būtent efekto tikimasi po operacijos. B. Pacientą kamuoja koks nors kitas susirgimas, kuris imituoja stuburo problemą (pavyzdžiui, patirtas insultas), bet jis nėra žinomas atliekant operaciją, todėl po atliktos operacijos nėra pagerėjimo. Išvengti šios problemos leidžia detali ir tiksli nusiskundimų ir simptomų analizė, įsitikinimas, kad simptomai atitinka stuburo vaizdinės diagnostikos tyrimų rezultatus. C.Pacientui po susirgimo negrįžtamai pažeista nervų sistema. Todėl, nepaisant techniškai tiksliai atliktos operacijos, pacientas nepastebi simptomų pagerėjimo. Ši situacija – tai įprasta praktika, pavyzdžiui, atliekant stuburo kaklinės dalies susiaurėjimo (stenozės) operacijas, kai pažeidžiamos stuburo smegenys. Operacijos tikslas: užkirsti kelią vėlesniam nugaros smegenų pažeidimui, tai yra, kad žmogui nepasidarytų dar blogiau. Neretai pastebimas ir pagerėjimas, vis dėlto jis laikomas papildomu pasiekimu, o ne pirminiu operacijos tikslu.
6. Recidyvas – dažniausiai kalbama apie disko išvaržos recidyvą operuojant disko išvaržas. Operuojant tarpslankstelinio disko išvaržą, neurochirurgas niekada nepašalina viso disko, nes diskas atlieka labai svarbią funkciją stubure: jis yra slankstelių amortizatorius, sušvelninantis vertikalius smūgius. Operacijos metu pašalinama tik ta disko dalis, kuri užspaudžia nervą, todėl atsiranda simptomų. Kadangi diskas niekada nepašalinamas visiškai, po disko išvaržos operacijos galimas disko išvaržos recidyvas arba disko išvarža atsiranda pakartotinai. Atskirais atvejais, jei disko išvaržos recidyvas pakartotinai užspaudžia nervą ir atsiranda nusiskundimų – gali prireikti pakartotinės Atlikus kitas operacijas, pavyzdžiui, išoperavus stuburo naviką, kartais galimas naviko recidyvas (auglys atauga) – prireikia atlikti revizinę operaciją. Labai retais atvejais gali susiformuoti ir stuburo kanalo stenozės (susiaurėjimo) recidyvai – prireikia pakartotinės operacijos.
7. Būtinybė atlikti pakartotinę operaciją gali atsirasti punkte Nr. 6 aptartais atvejais, taip pat rečiau – prasidėjus kraujavimui ir patekus infekcijai.
8. Stuburo fiksavimo operacijos būtinybė. Įprastai stuburo slanksteliai vienas kito atžvilgiu yra santykinai nejudrūs – tai vadinama „stuburo stabilumu“. Šį nejudrumą užtikrina tarp slankstelių esantys facetiniai sąnariai ir raiščiai. Atliekant bet kurią stuburo operaciją, įsikišama į struktūras, užtikrinančias stuburo stabilumą. Labai retais atvejais, kaip operacijos pasekmės, gali išsivystyti „stuburo nestabilumas“ – padidėjęs dviejų šalia esančių slankstelių paslankumas. Jei nestabilumas pacientui kelia problemų (dažniausiai nugaros skausmų), gali prireikti stabilizuojančios stuburo fiksacinės operacijos. Siekdami išvengti šios komplikacijos, neurochirurgai, operuodami stuburą, taiko tik tokius operacijos metodus, kurie patvirtinti kaip saugūs ir nekelia nestabilumo. Vis dėlto retais atvejais, dažniausiai tada, kai pacientas turi įgimtą polinkį į nestabilumo susiformavimą, ši komplikacija gali atsirasti. Paminėtina, kad stuburo nestabilumas pats savaime gali atsirasti sergant įvairiomis stuburo ligomis.
9. Magistralinių kraujagyslių pažeidimas – Kadangi priekinėje stuburo pusėje yra magistralinės kraujagyslės (pilvo aorta ir tuščioji vena), nepaprastai retai operacijos metu galimas mechaninis šių kraujagyslių pažeidimas – tai gali baigtis stipriu kraujoplūdžiu. Ši komplikacija potencialiai kelia grėsmę gyvybei. Siekdami jos išvengti, neurochirurgai niekada sąmoningai neatlieka mechaninių veiksmų priekinėje stuburo pusėje, išskyrus retas specifines operacijas, kai būtina artėti prie stuburo iš priekinės pusės, tačiau tokiais atvejais dalyvauja kraujagyslių chirurgai, siekiant užtikrinti tokios prieigos saugumą.
10. Nesėkmingų stuburo operacijų sindromas („Failed back surgery“ sindromas (FBSS)) Ši sąvoka iš esmės yra klaidinanti, nes nereiškia kokios nors konkrečios ligos ar sindromo, bet ja išskiriama gana didelė pacientų grupė. Šiems pacientams po bet kokios stuburo operacijos, kurios pirminis tikslas – išgydyti nugaros arba kojų skausmus – atsiranda naujų skausmų arba toliau kamuoja ankstesni (prieš operaciją buvę) skausmai. FBSS grupę sudaro labai skirtingi pacientai ir atvejai, todėl ir priežastys, kodėl išsivysto sindromas, yra į Apskritai priežastis galima suskirstyti į 3 grupes:
    • tai pacientai, kuriems jau iš pradžių operacijos nereikėjo (buvo nustatytos neteisingos indikacijos operacijai) arba operacija jau iš pradžių buvo „žingsnis iš nevilties“, gero rezultato nesitikint;
    • operacijos reikėjo, tačiau ji techniniu požiūriu atlikta netobulai arba buvo pasirinktas netinkamas techninis sprendimas;
    • ir operacija buvo būtina, ir techniniu požiūriu atlikta gerai bei sprendimas buvo tinkamas, tačiau skausmai atsiranda iš negrįžtamo stuburo nervų pažeidimo, kuris atsirado dėl susirgimo, dar prieš operaciją (taip vadinami neuropatiniai skausmai arba skausmai, kurių priežastis – pačių nervų pažeidimas).
11. Norėdami pagal galimybes sumažinti FBSS išsivystymo riziką, neurochirurgai, planuodami operacijas, atsižvelgia į tokius principus:
    • operacijos atliekamos tokiais atvejais, kai tikimybė, kad operacija baigis gerai, yra didelė arba labai didelė;
    • skiriamas nepaprastas dėmesys operacijos techniniam atlikimui ir pasirinktam chirurginiam metodui – operacija turi visiškai pasiekti tikslą (likviduoti ligos priežastį) pageidautina, kad būtų minimaliai invazyvi ir saugi.
    • sudėtingais atvejais, kur jau iš pradžių planuojamas operacijos tikslas – pagerinti paciento būklę, o ne visiškai išgydyti – svarbu aptarti su pacientu tikėtiną operacijos rezultatą (situacijos pagerėjimo, bet ne išgijimo), siekiant išvengti nusivylimo po operacijos.
12. Ši komplikacija gali atsirasti susiklosčius situacijai, kai pacientas tikisi po operacijos kokio nors konkretaus rezultato, bet iš tikrųjų rezultatas būna kitoks ir pacientas nusivilia. Siekdamas išvengti šios situacijos chirurgas privalo skirti laiko ir paaiškinti pacientui, kokio būtent efekto tikimasi po operacijos.
13. Skausmai – po kiekvienos operacijos tikėtini didesni ar mažesni skausmai, kurie greičiau laikomi įprasta situacija, o ne komplikacija. Skausmų intensyvumas priklauso tiek nuo atliktos operacijos apimties, tiek nuo kiekvieno individualaus paciento skausmo slenksčio. Minimaliai invazinių operacijos metodų dėka skausmų problema dažniausiai nereikšminga ir išsprendžiama vartojant įprastus nereceptinius vaistus nuo skausmo.
14. Žaizdų gijimo problemos. Dažniausiai operacinės žaizdos sugyja lengvai ir greitai, vis dėlto kai kuriems pacientams žaizdos gali gyti prasčiau ir ilgiau nei kitiems, kartais susiformuoja didesni randai. Didesnė rizika patirti žaizdų gijimo problemų kyla sergantiesiems cukriniu diabetu, didesnio kūno svorio pacientams, kurie reguliariai negauna visaverčio maisto. Kartais sunkiai gyjančioms žaizdoms papildomą dėmesį turi skirti chirurgas – gali prireikti pakartotinai žaizdą susiūti arba „atnaujinti“ žaizdos kraš
15. Alerginės reakcijos į vaistus – nors retai, vis dėlto kiekvienas vaistas, vartojamas prieš operaciją, operacijos metu arba po operacijos, teoriškai gali sukelti alerginę reakciją. Siekdami sumažinti šios komplikacijos riziką, gydytojai išsiaiškina, ar pacientui anksčiau pasireiškė kokia alergija ir (ar) vaistų netoleravimas, siekdami išvengti jų
16. Su anestezija susijusi rizika Anestezija – tai procesas, kurio metu operuojant užtikrinamas medikamentinis miegas ir nuskausminimas. Šio proceso metu suleidžiami vaistai ir atliekami veiksmai gyvybiniams procesams užtikrinti, kurie gali būti susiję su rizika. Apie galimą riziką ir jos mažinimo strategiją Jums prieš operaciją papasakos anesteziologas.
17. Giliųjų venų trombozė, plaučių arterijos tromboembolija (sutrumpintai PATE). Labai reta, bet pavojinga komplikacija, kurią dažniau patiria vyresni, mažiau judantys žmonės, turintys viršsvorio. Papildomi rizikos faktoriai vystytis giliųjų venų trombozei: onkologiniai susirgimai, ilga operacijos trukmė, ilgalaikis nejudrumas, gulima padėtis, rūkymas, peroraliniai kontraceptikai arba pakaitinė hormonų terapija (HAT), kai kurie genetiniai susirgimai. Kadangi prieš operaciją, operacijos metu ir po operacijos pacientai dėl ligos gali būti ne tokie judrūs, giliosiose venose (dažniausiai kojų) dėl lėtos kraujo cirkuliacijos gali susidaryti trombai (kraujo krešuliai), kurie atsiskyrę nuo kraujagyslės sienelės, per kraujotaka gali patekti į plaučių arteriją, ją užkimšdami. Plaučių arterijos užsikimšimas (trombembolija) – potencialiai gyvybei pavojinga būklė. Siekiant sumažinti šios komplikacijos riziką, pacientams rekomenduojama būti pagal galimybes aktyvesniems ir lovoje (judinti kojas, rankas, dažnai keisti gulėjimo padėtį), gerti daug skysčių, pacientai mobilizuojami (keliami iš lovos) pagal galimybes greičiau – paprastai pirmą dieną po operacijos. Taip pat rekomenduojama profilaktiškai mūvėti kompresines kojines (užmaunamas iki šlaunies vidurio). Kompresinės kojinės išstumia kraują iš kojų venų, neleidžia susidaryti trombams, gerina kraujo cirkuliaciją venose – tokiu būdu mažina riziką susidaryti trombams. Be to, pacientams, patiriantiems didesnę riziką, po operacijų skiriami vaistai (mažos molekulinės masės heparinai), mažinantys trombų susidarymo riziką.
18. Pragulos – tai minkštųjų audinių pažeidimas, atsirandantis, kai minkštieji audiniai būna prispausti prie kaulų, nuo ilgalaikio buvimo vienoje padėtyje. Pragulų gali atsirasti tiek operacijos metu – pacientui ilgą laiką gulint vienoje padėtyje ant operacinio stalo, tiek po operacijos – pacientui ilgai nejudant gulint vienoje padėtyje lovoje. Pragulų rizikas padidina ilga operacijos trukmė, padidėjusi kūno masė, ilgalaikis nejudrumas / gulima padėtis pooperaciniu laikotarpiu, neurologinis deficitas. Siekiant išvengti šios komplikacijos pacientas ant operacinio stalo guldomas tokiu būdu, kad minkštieji audiniai nebūtų spaudžiami prie kaulų, taip pat pooperaciniu laikotarpiu svarbu kuo anksčiau pacientą mobilizuoti, arba, jei tai neįmanoma –suteikti tinkamą padėtį pacientui lovoje, dažnai keisti padėtį, anksti pradėti kineziterapiją.
19. Šlapimo takų infekcija – atliekant ilgiau nei 2 valandas trunkančias operacijas, pacientams dažniausiai prieš operaciją įvedamas šlapimo pūslės kateteris, siekiant užtikrinti šlapimo nutekėjimą ir jo kiekio matavimą. Šlapimo kateterio įvedimas, yra rizikos faktorius šlapimo takų infekcijai vystytis. Vis dėlto, jei išsivysto šlapimo takų infekcija, tai palyginti lengvai pagydoma komplikacija, kuriai gydyti gali prireikti vartoti šlapimą rūgštinančių medžiagų ir (ar) antibiotikų. Profilaktiškai pacientui, siekiant išvengti šlapimo takų infekcijos, po operacijos rekomenduojama gerti daug skysčių.
20. Insultas – teoriškai kiekvieną žmogų bet kuriuo metu gali ištikti insultas. Operuojamas pacientas ilgiau guli priverstinėje padėtyje, todėl ši rizika šiek tiek padidėja. Ši rizika neabejotinai didesnė vyresniems pacientams.
21. Miokardo (t.y. širdies raumens) infarktas – panašiai kaip ir insultas, infarktas taip pat gali ištikti kiekvieną žmogų praktiškai bet kada, tačiau operacijos metu jo tikimybė šiek tiek padidėja. Infarktas – tai potencialiai gyvybei pavojinga būklė.