Stuburo kaklinės dalies stenozė ir mielopatija

Stuburo kaklinės dalies anatomija

Stuburo kaklinės dalies stenozė ir mielopatija – jos vystymasis glaudžiai susijęs su kaklinės dalies anatomija. Žinoma, kad viena iš pagrindinių stuburo funkcijų – apsaugoti jo viduje (stuburo kanale) esančias nugaros smegenis ir nervus.

Stuburo kaklinę dalį sudaro septyni slanksteliai, tarpslanksteliniai diskai ir raiščiai. Tarp kiekvienų dviejų slankstelių iš stuburo išeina viena nervų pora – iš viso aštuoni. Šie nervai yra tie, kurie užtikrina jutimą ir judesius rankose.

Pagal kaulų anatomiją kaklo slankstelius sudaro slankstelio kūnas (išimtis – tik pirmasis kaklo slankstelis (C1), kuris neturi slankstelio kūno, jo vietoje priekinis lankas), sujungtąs su užpakaliniu slankstelio lanku. Slankstelio kūnas ir lankas sudaro stuburo kanalą, kuriame yra nugaros smegenys.

Nugaros smegenys ir nugarinių nervų šaknelės siunčia signalus iš smegenų į mūsų rankas, kojas ir kūną bei tuo pačiu metu siunčia juos atgal. Šie signalai kontroliuoja raumenis ir yra atsakingi už jutimą tam tikrose rankos, kojos arba kūno dalyse.

Paveikslas: kaklo rentgeno: nuotrauka, šoninė projekcija, parodant kaklo slankstelių išsidėstymą.

Stuburo kaklinės dalies stenozė

„Stenozė“ – lotyniškos kilmės žodis, reiškiantis susiaurėjimą. Jei stuburo kanalas susiaurėja, spaudžiamos nugaros smegenys ir nervai, tokia būklė vadinama stuburo kaklinės dalies stenoze arba susiaurėjimu.

Panašiai kaip ir kiti žmogaus organai ir audiniai, stuburas taip pat per žmogaus gyvenimą pamažu nusidėvi arba degeneruoja. Medicininėje terminologijoje stuburo nusidėvėjimas vadinamas spondilioze. Spondiliozė pasireiškia beveik kiekvienam žmogui nuo vidutinio amžiaus ir laikoma norma. Tačiau, jei natūralūs stuburo nusidėvėjimo (degeneraciniai) procesai yra ypač išreikšti, gali susiformuoti stuburo kanalo stenozė.

Stuburo kaklinės dalies stenozė ir mielopatija – dažnas stuburo degeneracinis susirgimas, juo dažniausiai suserga žmonės, vyresni nei 50 metų. Natūraliai vyksta stuburo senėjimo procesas: tarpslanksteliniai diskai pamažu praranda elastingumą, „suplokštėja“ bei deformuojasi, suformuodami „diskų protrūzijas / išvaržas“, o jos įsispraudžia į stuburo kanalą, tokiu būdu jį susiaurindamos. Be to, dėl raiščių sustorėjimo (hipertrofijos) ir sukalkėjimo, dėl degeneracinių facetinių sąnarių pakitimų (facetinių sąnarių sustorėjimo arba hipertrofijos), įsispraudimo stuburo kanale, papildomai sumažėja erdvės ir užspaudžiamos nugaros smegenys ir nervų šaknelės.

Pirmiau minėti pakitimai stuburo kaklinėje dalyje dažniausiai pasitaiko tarp V ir VI kaklo slankstelio, prie kurių yra IV/V ir VI/VII, kuriuos sieja tai, kad įprastai čia yra didžiausi judesiai ir apkrova, todėl jie „nusidėvi“ greičiau.

Dažnai stuburo kaklinės dalies stenoze skundžiasi ir pacientai, anksčiau patyrę sunkesnę ar lengvesnę stuburo kaklinės dalies traumą.

Stuburo kaklinės dalies mielopatija

Stuburo kaklinės dalies mielopatija – tai nugaros smegenų pažeidimas, atsirandantis dėl ženkliai susiaurėjusio stuburo kanalo ir užspaustų nugaros smegenų.

Kadangi nugaros smegenys yra „kabelis“, kuris jungia smegenis su likusiu kūnu, jų pažeidimas pasireiškia tuo, kad palengva mažėja kūno funkcionalumas. Paprastai mielopatija vystosi lėtai ir pirminiai simptomai yra menki, tačiau jiems progresuojant galima prarasti daug funkcijų, gali ištikti net paralyžius.

Pavieniai pacientai turi didesnį  polinkį į mielopatijos vystymąsi dėl iš prigimties siauro stuburo kaklinės dalies kanalo.

Išaiškinta, kad stuburo kaklinės dalies  mielopatija išsivysto 100 % pacientų, kurių stuburo kanalo susiaurėjimas siekia 60 arba daugiau procentų.

Kitos stuburo kaklinės dalies  mielopatijos priežastys gali būti:

– kaklo reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas;

– stuburo navikai (gėrybiniai ir piktybiniai);

– stuburo infekcijos;

– kaklinės dalies staigios akseleracijos-deceleracijos arba kitos kaklinės dalies  trauma.

Stuburo kaklinės dalies  stenozė ir mielopatija. Kokie yra simptomai?

Kaklo stenozė gali pasireikšti tokiais simptomais – vienu arba keliais:

– Rankų nevikrumas ir apribotas gebėjimas atlikti smulkius judesius rankomis, pavyzdžiui, užsagstyti marškinius, šukuoti plaukus, laikyti mažus daiktus. Gali suprastėti rašysena;

– Nestabilumas einant, kai norisi einant dažniau laikytis atramos. Eisena gali pasidaryti juntamai svirduliuojanti;

– Silpnumas rankose ir / ar kojose;

– Deginimo pojūtis, „skruzdėlės“ rankoje/-se arba kojoje/-se.

– Kaklo (sprando) skausmai ir sustingimas (įvairaus stiprumo), sumažėjusi judesių amplitudė kaklinėje dalyje;

– Skausmai, silpnumas, pečių, rankų ir kojų tirpimas;

– Apsunkinta tuštinimosi ir / ar šlapinimosi kontrolė;

– Sumažėjęs atstumas, kurį pacientas gali savarankiškai nueiti;

– Sunkiais atvejais – silpnumas kojose (parezė, plegija);

– Kaklinės dalies  radikulopatija (užspausta atskira nervo šaknelė) pasireikš kaip skausmai ir tirpimas, kuris prasideda kaklinėje dalyje ir plinta į petį, mentę, ranką – net iki plaštakos. Taip išplinta po tam tikrą sritį – pagal konkretaus nervo eigą (dermatomą). Kiekvienos konkrečios nervo šaknelės eigą galima išsiaiškinti apžiūrint dermatomų žemėlapį (dermatome map).

Sunkesniais atvejais būna ne tik skausmai ir tirpimas, bet ir tam tikrų raumenų – tų, kuriuos „judina“ tam tikras nervas (miotomų), silpnumas (parezė).

Jei Jums arba Jūsų artimajam nustatyta arba įtariama kaklinės dalies  stenozė ir mielopatija, mes mielai konsultuosime ir ieškosime geriausio galimo konkrečios situacijos sprendimo. Jei įprasta konsultacija neįmanoma, konsultuojame ir nuotoliniu būdu.

Užsirašyti į konsultaciją galima elektroniniu būdu arba susisiekus su mumis telefonu arba el. paštu. Dėl konsultacijos nuotoliniu būdu prašome tartis susisiekus su mumis.

Stuburo kaklinės dalies stenozė ir mielopatija. Kaip ji diagnozuojama?

– Jei sutrinka paciento rankų, kojų funkcija, atsiranda skausmai sprando srityje, skausmai, nejautrumas arba silpnumas vienoje arba abiejose rankose ir / ar kojose ir po nedidelio stebėjimo laikotarpio, pavartojus nereceptinių vaistų nuo skausmo simptomai nepraeina, tikrai reikia kreiptis į gydytoją.

–Numatant tolesnį tyrimo planą, labai svarbu papasakoti gydytojui, kaip prasidėjo jūsų simptomai ir kaip jie progresuoja.

– Konsultacijos metu gydytojas objektyviai ištirs pacientą, patikrindamas nugaros smegenų ir nervų funkcijas rankose ir kojose, taip pat patikrins pusiausvyrą ir eiseną.

– Toliau tiriant gali prireikti atlikti stuburo kaklinės dalies rentgeno tyrimą, kurį atlikus daugumai pacientų bus pastebėta degeneracinių pakitimų (natūralus stuburo nusidėvėjimas). Kaklo funkcinis rentgeno tyrimas (fleksijos-ekstenzijos rentgenas – rentgeno vaizdai maksimaliai sulenkus ir atlošus kaklą) gali rodyti taip vadinamą „nestabilumą“ arba padidėjusį judrumą tarp dviejų šalia esančių slankstelių.

– Stuburo kaklinės dalies  magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) – geriausias tyrimas, siekiant įvertinti nugaros smegenų būklę, nervines šakneles, tarpslankstelinius diskus ir kitus minkštuosius audinius. Siauresnis nei 10 mm skersmens kanalas rodo stenozę.

– Kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo, atliekamos suleidus kontrastinės medžiagos į stuburo kanalą juosmeninės punkcijos metu (KT mielografija) gali prireikti tiems pacientams, kuriems negalima atlikti MRT tyrimo dėl to, kad kūne yra metalinių svetimkūnių, implantų (pvz., metalinių dalių, elektrokardiostimuliatorių arba kochlearinių implantų), pacientams, turintiems plačią metalinę konstrukciją stubure (stuburo smegenų vizualizacija taikant MRT metodą, gali būti apsunkinta).

– Elektromiografijos (EMG) ir nervų laidumo (ENG) tyrimai kai kuriems pacientams gali padėti atskirti stuburo kaklinės dalies radikuliopatiją nuo kitų nervų užspaudimų žaste, žaste ir plaštakoje, pavyzdžiui, riešo kanalo sindromo, alkūnės kanalo sindromo ir t.t.

Paveikslas: Kaklinės dalies  MRT tyrimas parodo degeneracinius pakitimus ir sunkų nugaros smegenų užspaudimą tarp IV ir V kaklo slankstelio (žalios strėlytės) ir mielopatinius nugaros smegenų pakitimus užspaudimo vietoje (raudonas taškas).

Stuburo kaklinės dalies stenozė ir mielopatija. Kokios yra gydymo galimybės?

Konservatyvus/ intervencinis gydymas.

Iki 19 % pacientų stebima reikšminga kaklinės dalies patologija MRT tyrimų metu, tačiau jie nepatiria jokių ligos požymių. Pacientams, kuriuos kamuoja lengva kaklinės dalies stenozės forma ir nėra kliniškai akivaizdžios mielopatijos, optimalu būtų. Pacientą stebėti ir pasirinkti konservatyvų gydymą. Jis paprastai pradedamas paaiškinant pacientui apie jo būklę ir ligą. Pacientai turi suprasti, kad susiaurėjęs stuburo kaklinės dalies kanalas ateityje gali sukelti mielopatiją. Taip pat pacientai turi vengti situacijų, kurių metu potencialiai galima traumuoti kaklą (esant susiaurėjusiam stuburo kanalui ištikus traumai galima lengviau pažeisti nugaros smegenis).

Lovos režimas paprastai nerekomenduojamas. Gydymas be chirurginės intervencijos: galima vartoti nereceptinius vaistus nuo uždegimo, leisti kortikosteroidų injekcijas, taikyti fizinę terapiją, trumpai nešioti apykaklę, modifikuoti veiklą. Žinoma, kineziterapija yra svarbi gydymo proceso sudedamoji dalis.

Tačiau pacientams, kuriems nustatyta sunki stuburo kanalo stenozės forma ir simptominė mielopatija, šios trumpalaikės alternatyvos nebus efektyvios.

Operacija.

Jei konservatyvus/intervencinis gydymas neefektyvus arba liga progresuoja, reikėtų rimtai  apsvarstyti chirurginio gydymo galimybes. Operacijos tikslas: padidinti stuburo kanalo diametrą, taip sumažinant / pašalinant nugaros smegenų užspaudimą (kompresiją).

Skiriami du pagrindiniai chirurginiai priėjimai prie stuburo kanalo kaklinėje dalyje: iš priekio ir iš užpakalio. Pasirenkant operacijos rūšį būdą ir gydytojui tai svarstant su pacientu, atsižvelgiama į keletą veiksnių. Nustatoma tiksli kompresijos vietos lokalizacija stubure: ar spaudžiama labiau iš priekinės, ar iš užpakalinės pusės, spaudžiama vienoje ar keliose lokalizacijose; atsižvelgiama į stuburo bendrą būklę, paciento galimas gretutines ligas ir bendrą sveikatos būklę; ar pacientas patyrė kaklo operacijų anksčiau ir kitus veiksnius.

Užpakalinis priėjimas (užpakalinė dekompresija).

Daugumai pacientų gali būti atliekama užpakalinė dekompresija (laminoplastika arba laminektomija), kai operacijos pjūvis atliekamas užpakalinėje kaklo dalyje. Pacientui gulint ant operacinio stalo, naudojant rentgeną (fluoroskopiją) pažymima odos pjūvio vieta, kad pjūvis būtų kuo mažesnis ir tiksliai atitiktų susiaurėjusios stuburo dalies lokalizaciją. Laminoplastikos (angliškai ji vadinama „open door laminoplasty“) atveju aukštų apsukų grąžtu vienoje slankstelio lanko pusėje iš dalies įpjaunama (suformuojant kaulo „vyrį“), o kitoje pusėje lankas perpjaunamas visiškai. Tada lankas šiek tiek pakeliamas perpjautoje pusėje (kaip pravertos durys) ir tokioje padėtyje fiksuojamas mažomis titaninėmis plokštelėmis.

Laminektomijos (angliškai decompressive laminectomy) atveju slankstelio lankas (lamina) visiškai pašalinamas. Jei būtina pašalinti tik dalį lanko (o ne visą lanką), operacija vadinama laminotomija (angliškai laminotomy).

Jei susiaurėja ir spaudžiama tik ta sritis, per kurią iš stuburo kanalo išeina nervai (tarpslankstelinės angos lot. foramen), gali prireikti operacijos, kuri vadinama foraminotomija (angliškai cervical foraminotomy).

Priekinė dekompresija.

Jei pagrindinė stenozės priežastis – tarpslankstelinio disko deformacija (disko išvarža, protrūzija, išsigaubimas, ekstrūzija ir kt.), gali prireikti operacijos, kuri vadinama priekine diskektomija (angliškai anterior cervical discectomy and fusion, ACDF). Prieš operaciją, taip pat operacijos metu naudojamas rentgenas(fluoroskopija), kuris svarbus planuojant optimalų odos pjūvį, nustatant operuojama kaklo segmento lokalizaciją ir užtikrinant optimalią titaninio implanto padėtį.

Atliekant operaciją priekiniame kaklo paviršiuje į šoną nuo vidurinės linijos atliekamas nedidelis horizontalus pjūvis (paprastai dešinėje pusėje), chirurgas išdalina minkštuosius audinius iki stuburo.

Operacijos metu mikroskopo kontrolėje šalinamos tarpslankstelinio disko (įsiterpusio į stuburo kanalą) kaulinės ataugos ir sukaulėję raiščiai, tokiu būdu atlaisvinant nugaros smegenis iš priekinės pusės. Į pašalinto tarpslankstelinio disko vietą įdedamas dirbtinis implantas, kurio tikslas: pasiekti, kad tarpusavyje suaugtų du šalia esantys slanksteliai. Kartais papildomai stabilizuoti naudojama plokštelė, kuria tarpusavyje fiksuojami slanksteliai.

Prognozė.

Nustačius kaklinės mielopatijos diagnozę rekomenduojamas chirurginė intervencija. Operacijos atlikimo laikas yra labai svarbus, greitesnis operacijos atlikimo laikas susijęs su geresniu rezultatu po operacijos.

Operacijos metu nedelsiant pašalinamas nugaros smegenų užspaudimas, todėl nugaros smegenų funkcija gali greitai pagerėti jau per pirmą savaitę po operacijos. Gijimas stebimas per šešis mėnesius po operacijos. Po šešių mėnesių nuo operacijos sveikimas tęsiasi jauniems ir vidutinio amžiaus pacientams, tačiau vyresniems pacientams sumažėja. Remiantis neseniai atliktu tyrimu, visose trijose amžiaus grupėse (jaunų, vidutinio amžiaus ir vyresnių pacientų) sveikimo rodikliai buvo atitinkamai 41 %, 53 %, 63 % ir 64 % po 1 savaitės, 1 mėnesio, 6 mėnesių, 1 metų stebėjimo.

Prastesnė prognozė susijusi su vyresniu amžiumi, kelių lygių nugaros smegenų pažeidimais ir simptomų trukme ilgiau nei 18 mėnesių, taip pat prastesni gydymo rezultatai pastebimi pacientų, kurių stuburo kaklinės dalies judrumas padidėjęs, taip pat moterų.

Komplikacijos, susijusios su stuburo kaklinės dalies stenozės operacija, nėra dažnos. Jos iš esmės nesiskiria nuo kitų stuburo operacijų visose amžiaus grupėse.

Chirurginis gydymas pagrindinis kaklinės mielopatijos gydymo metodas. Nors ir vyresnius pacientus, sergančius kakline mielopatija, simptomai tęsiasi ilgiau, daugiau pakenktų lygių ir  sunkesni nugaros smegenų pažeidimai nei jaunesnių pacientų, vis dėlto ir jie gali sulaukti panašaus chirurginio gydymo efekto kaip jauni pacientai, ypač, kai pasirinktas tinkamas chirurginis metodas ir atlikta visiška dekompresija.

Apie stuburo operacijas yra plačiai paplitusių mitų, kurie dažniausiai nėra teisingi. Sužinokite čia apie dažniausius su stuburo operacijomis susijusius mitus ir paaiškinimus, ar jie yra pagrįsti.

Ruošiantis operacijai dažnai kyla daug klausimų. Čia sužinokite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus ruošiantis operacijai.

Nors kaklinės dalies  stenozės operacija laikoma labai saugia, kaip ir po kiekvienos operacijos, po jos gali būti komplikacijų. Čia galima sužinoti apie galimas su operacija susijusias komplikacijas.

Mūsų klinikinė bazė (vieta, kur atliekamos operacijos ir manipuliacijos) yra stacionaras „Aiwa clinic”.

Stuburo kaklinės dalies stenozė ir mielopatija. Ką man, pacientui, reiškia operacija?

Taikant minimaliai invazinius ir mikrochirurginius metodus, kurie sukelia nedidelę operacinę traumą, stuburo kaklinės dalies dekompresijos operacijos yra pacientui palankios ir lengvai toleruojamos. Kuo mažesnė chirurginė intervencija bet kuriame amžiuje, o ypač vyresniems žmonėms, tuo pastebimai greičiau sveikstama ir sugrįžtama į kasdienę veiklą. Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, kuriems minimaliai invazinių operacijų rezultatai žymiai geresni. Paprastai po operacijos pacientai ligoninėje turi praleisti tik vieną naktį. Pirmą dieną po operacijos pacientas išrašomas, kad toliau sveiktų namų sąlygomis. Apykaklę po operacijos galima naudoti patogumui iki kelių savaičių po operacijos.

Šios operacijos atliekamos palyginti dažnai. Čia galite paskaityti atsiliepimus apie Latvijos ir užsienio šalių pacientų patirtį gydantis pas mus.