Glioblastoma

Kas yra glioma?

Glioblastoma priskiriama navikų grupei, vadinamai gliomomis. Glioma – tai navikas, kuris gali vystytis galvos arba nugaros smegenyse. Šie navikai vystosi iš nervų ląsteles (neuronus) palaikančių ląstelių – neuroglijos, iš pradžių laikytos nervų sistemos jungiamaisiais audiniais.

Gliomos klasifikuojamos pagal ląstelių tipą, iš kurio navikas pradeda augti, ir molekulinius požymius, kurie leidžia prognozuoti ligos eigą ir pasirinkti konkrečiam navikui tinkamą geriausią galimą gydymą.

Glioblastoma yra gliomų grupės navikas, galintis vystytis galvos arba nugaros smegenyse ir yra labai piktybinis, agresyvus, auga tarp sveikų smegenų ląstelių (infiltratyviai augantis, be aiškios ribos su aplinkiniais audiniais), greitai besivystantis navikas.

Kaip jau pirmiau buvo minėta, glioblastoma vystosi iš nervų ląsteles (neuronus) palaikančių ląstelių – astrocitų.

Šis piktybinis navikas gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Vidutinis sergančiųjų glioblastoma amžius 64 metai.

Glioblastoma gali būti navikas, kuris jau iš pradžių vystosi agresyviai arba taip pat jis gali progresuoti iš taip vadinamų pirminių navikų – astrocitomų. Tumorai, kurie jau iš pradžių vystosi kaip glioblastomos, yra gerokai agresyvesni ir dažniausiai diagnozuojami vyresnio amžiaus pacientams. Kita glioblastomų rūšis, taip vadinamos antrinės glioblastomos, vystosi gerokai lėčiau, iš ankstyvos stadijos navikų arba „gerybinių“ gliomų rūšių kartais net 8–10 metų.

Glioblastoma gali išsivystyti bet kurioje galvos smegenų dalyje ir nugaros smegenyse, bet dažniausiai ji diagnozuojama smegenų pusrutuliuose.

Požymiai nėra specifiniai, jie būdingi daugeliui smegenų ligų. Pacientams simptomai dėl naviko sukelto masės efekto ir aplinkinių smegenų audinių pabrinkimo gali atsirasti labai staiga. Dažnai simptomai susiję su išreikštu padidėjusiu spaudimu kaukolės viduje (stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas). Priklausomai nuo lokalizacijos tam tikroje smegenų srityje pacientams taip pat gali pasireikšti įvairūs neurologiniai simptomai, pavyzdžiui: galūnių silpnumas, tirpimas, veido pusė persikreipia, nusvyra lūpos kampas, sutrinka pusiausvyra, atsiranda asmenybės pokyčių, atminties ir mąstymo sutrikimų. Palyginti dažnas smegenų navikų simptomas yra epilepsija.

Pirminė diagnozė nustatoma atlikus galvos kompiuterinės tomografijos (CT) ir / ar galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimą (MRT). Magnetinio rezonanso tyrimas šiais laikais leidžia palyginti tiksliai nustatyti tumoro rūšį, tačiau kartais kitų neonkologinių ligų sukelti pokyčiai smegenyse gali būti panašūs į smegenų naviko požymius. Galutinę diagnozę įrodo biopsijos arba operacijos metu gautos medžiagos histologinis (navikų atveju – ir molekulinis) tyrimas.

Jei Jums arba Jūsų artimajam patvirtinta arba įtariama gliobastoma, būtina neurochirurgo konsultacija. Mes mielai konsultuosime ir rasime geriausią galimą sprendimą konkrečioje situacijoje.

Jei įprasta konsultacija neįmanoma, konsultuojame ir nuotoliniu būdu. Užsirašyti į konsultaciją galima elektroniniu būdu, susisiekus su mumis telefonu arba el. paštu. Dėl konsultacijos nuotoliniu būdu prašome tartis susisiekę su mumis.

Kadangi pavienės ląstelių rūšys gerai reaguoja į terapiją, o kitas ląsteles labai sunku paveikti gydymu, taip pat turint omenyje naviko savybę plisti į aplinkinius, sveikus smegenų audinius, glioblastoma yra sunkiai gydoma liga. Apskritai gydymo planą gali sudaryti keli etapai.

Pirmas žingsnis, jei įmanoma, yra chirurginis gydymas. Operacijos tikslas: diagnozės įrodymas (imama medžiaga histologiniam ir molekuliniam tyrimui) ir maksimalus naviko pašalinimas, stengiantis nepadaryti žalos pacientui. Atskirais atvejais glioblastomą pašalinti chirurginiu būdu dėl jos buvimo taip vadinamose funkciškai svarbiose zonose (srityse, kurios atsako už svarbias funkcijas, pavyzdžiui, kalbą ir judesius) gali būti neįmanoma arba tai galima padaryti tik iš dalies. Kai glioblastomos šalinimas pavojingesnis už natūralią ligos eigą, gydytojas gali rekomenduoti atlikti naviko biopsiją – paimti nedidelį mėginį ištirti. Tokio mėginio paėmimas, histologinės diagnozės ir naviko molekulinių savybių (IDH1 ir IDH2 mutacija, MGMT metilinimas) tikslinimas gali padėti planuoti tolesnį kitos rūšies gydymą bei numatyti jo būtinybę ir efektyvumą.

Spindulinė terapija ir chemoterapija naudojamos kaip papildomi gydymo metodai po naviko operacijos, arba kaip auglių, kurių operuoti neįmanoma, terapija.

Nepaisant to, kad per pastaruosius 20 metų medicinos progresas vyko labai sparčiai, sergančiųjų glioblastoma vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo labai menkai – tik keliais mėnesiais. Todėl išsivysčiusiose šalyse vis dar aktyviai tiriama ši liga ir jos gydymo galimybės, o pacientams prieinama daug eksperimentinių gydymo metodų skirtingų stadijų klinikiniuose tyrimuose.

Jei svarstote operaciją atlikti pas mus, čia galite susipažinti su atsiliepimais apie mūsų Latvijos ir užsienio šalių pacientų patirtį.

Mūsų klinikinė bazė (vieta, kur atliekamos operacijos ir manipuliacijos) yra moderniai įrengtas ir patogus stacionaras „Aiwa clinic“.

Taikant standartinį gydymą suaugusiems, sergantiems glioblastoma be IDH mutacijos, paciento vidutinė gyvenimo trukmė yra 11–15 mėnesių.

Geriausia prognozė numatoma pacientams, kuriems nustatant diagnozę yra mažiau nei 50 metų, ir tiems, kuriems atlikta maksimali naviko rezekcija.

Kaip jau anksčiau buvo minėta, šiais laikais smegenų augliams nustatyti reikia molekulinių žymenų. Tai labai padeda planuoti veiksmingiausią gydymą bei apsaugo pacientą nuo neefektyvios, nenaudingos ir tuo pačiu metu sunkiai toleruojamos chemoterapijos taikymo. Pacientų, kuriems diagnozuota astrocitoma su IDH mutacija, prognozė pastebimai geresnė (vidutinis išgyvenamumo rodiklis 27–31 mėnuo), palyginti su tuo, kai navikas be IDH mutacijos (vidutinis išgyvenamumo rodiklis 11–13 mėnesių). Kitas svarbus glioblastomų molekulinio tyrimo veiksnys – MGMT (metilguanin-DNR-metiltransferazė) geno promotoriaus metilinimas. Paprasčiau sakant, MGMT – svarbus genų stabilumą visose ląstelėse lemiantis veiksnys. Metilinant glioblastomos paveiktose ląstelėse jis yra inaktyvuojamas ir tampa gerokai jautresnis tam tikriems chemoterapijos metu leidžiamiems vaistams, alkiluojantiems cheminiams preparatams kaip, pavyzdžiui, temozolamidui (TMZ, Temodal) ir lomustinui (CCNU).