Arachnoidinės cistos yra glaudžiai susijusios su smegenų dangalų struktūra. Smegenis, tiek galvos smegenis, tiek nugaros smegenis dengia 3 dangalai – arčiausiai smegenų paviršiaus yra švelnusis dangalas (lotyniškai – pia mater), virš jo yra voratinklinis arba arachnoidinis dangalas (lotyniškai – arachnoidea) ir galiausiai paskutinis dangalas – kietasis smegenų dangalas (lotyniškai – dura mater). Arachnoidinės cistos – tai smegenų skysčio pilni „maišeliai“, kurių sieneles sudaro arachnoidinis dangalas.
Tiksli arachnoidinių cistų priežastis nėra žinoma. Mokslininkai mano, kad daugumos arachnoidinių cistų priežastis – vystymosi sutrikimai, atsirandantys dėl neaiškios kilmės arachnoidinės membranos atsisluoksniavimo arba plyšimo.
Remiantis medicinine literatūra, arachnoidinės cistos dažniau pastebimos vaikams, kurių tėvai taip pat turi arachnoidinių cistų – tai rodo, kad kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį arachnoidinėms cistoms.
Kai kuriais atvejais arachnoidinės cistos susidaro kartu su nepakankamu kokios nors smegenų dalies vystymųsi (hipoplazija) – dažniausiai smilkiniųnei skilčiai nevisiškai išsivysčius ir visiškai neužpildantžius visoskaukolės vidurinės daubos, neužpildytoje smegenų vietoje susidaroius „tuštumai“ – arachnoidinei cistai.
Tačiau būna ir priešingai, kai visavertį smegenų skilties vystymąsi sutrikdo esama arachnoidinė cista, kuri spaudžia smegenis. Pasakytina, kad medicinos mokslui vis dar nėra visiškai aiškios minėtų pakitimų priežastys.
Arachnoidinių cistų dažniau pasitaiko vyrams nei moterims. Šių cistų gali būti konstatuota bet kuriame amžiuje, jų pasitaiko visų rasių atstovams visuose pasaulio kampeliuose. Jos – labiausiai paplitusi intrakranijinių cistų rūšis. Kadangi dauguma arachnoidinių cistų atvejų yra besimptomiai, jos nesukelia simptomų, sunku tiksliai nustatyti tikslų šio patologijos paplitimą bendroje populiacijoje.
Arachnoidinės cistos kaukolėje dažniausiai lokalizuojasi taip vadinamoje vidurinėje kaukolės dauboje (vietoje, kur yra smilkinių skiltys), kita vieta pagal dažnumą – taip vadinama sritis virš turkiabalnio (netoli trečiojo smegenų skilvelio) ir užpakalinė kaukolės dauba (vieta, kur įprastai lokalizuojasi smegenėlės, smegenų tiltas ir pailgosios smegenys).
Arachnoidinės cistos klasifikuojamos pagal jų buvimo vietą, pavyzdžiui, arachnoidinė cista dešiniojoėjesmilkininėje srityje arba arachnoidinė cista dešinės pusės kaukolės vidurinėje duobėje.
Dažniausiai arachnoidinės cistos yra įgimtos ir nesukelia simptomų (yra asimptominės), nes jos nesukelia padidėjusio spaudimo kaukolės vidinėje pusėje (arba jos labai mažos, arba simptomų nesukelia, nes jose nėra padidėjusio spaudimo). Todėl pacientas apie cistos buvimą sužino tik tada, kai galvos smegenų tyrimas atliekamas dėl kokios kitos priežasties.
Kadangi arachnoidinės cistos sienelėje gali būti nedideių kraujagyslių, patyrus galvos traumą šios kraujagyslės gali plyšti ir sukelti kraujo išsiliejimą tiek į smegenis, tiek į cistos vidų. Taigi pacientams, turintiems besimptomių arachnoidinių cistų, patyrus galvos traumą, yra didesnė rizika, kad gausiai išsilies kraujas į vidinę kaukolės pusę. Reikšmingai išsiliejus kraujui į smegenis arba į cistos vidų, kartais pacientui gali prireikti skubios operacijos.
Retesniais atvejais, kai cista yra didelė ir / ar spaudžia aplink esančias smegenų struktūras, arachnoidinė cista gali sukelti galvos skausmus, pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, epilepsijos priepuolius, smegenų skysčio cirkuliacijos sutrikimus (hidrocefaliją) taip pat specifinių simptomų, priklausomai nuo konkrečios smegenų struktūros, kurią cista spaudžia (raidos vėlavimas, elgesio pakitimai, negebėjimas kontroliuoti įprastinių judesių – ataksija, pusiausvyros sutrikimai). Žinoma taip pat atvejų, kai cista sukelia silpnumą arba vienos kūno pusės paralyžių (hemiparezę).
Vaikams dėl padidėjusio spaudimo kaukolės viduje (intrakranijinio spaudimo) gali susiformuoti ir įvairios kaukolės formavimosi anomalijos, taip pat didesnės apimties galva (makrocefalija).
Arachnoidinės cistos, esančios taip vadinamojoje supraselinėje srityje, gali būti susijusios su hidrocefalija (smegenų vandene), regos sutrikimais ir hormoniniais pakitimais, nes jų sukeltas spaudimas gali paveikti hormonų reguliacijos centrus smegenyse – tai gali pasireikšti menstruacinio ciklo sutrikimais, augimo greičio ir seksualinės raidos pakitimais ir kt.
Jei Jums arba Jūsų artimajam patvirtinta arba įtariama arachnoidinė cista, būtina neurochirurgo konsultacija. Mes mielai konsultuosime ir rasime geriausią galimą sprendimą konkrečioje situacijoje.
Jei konsultacija akivaizdiniu būdu neįmanoma, konsultuojame ir nuotoliniu būdu. Užsirašyti į konsultaciją galima elektroniniu būdu, susisiekus su mumis telefonu arba el. paštu. Dėl konsultacijos nuotoliniu būdu prašome tartis susisiekę su mumis.
Taip, stuburo (spinalinės) arachnoidinės cistos – nors ir pasitaiko gerokai rečiau nei tos, kurios randamos kaukolėje (intrakranialiai), tačiau jos gali susiformuoti ir stubure iš arachnoidinio stuburo smegenų dangalo. Spinalinės arachnoidinės cistos gali būti susijusios su progresuojančiu neurogeniniu raumenų nusilpimu (pareze), rankų arba kojų tirpimu / nejautrumu, nenormaliu stuburo šoniniu išlinkimu (skolioze), nugaros skausmais ir nepageidaujamais raumenų spazmais (spastiškumu).
Arachnoidines cistas galima diagnozuoti taikant vaizdinės diagnostikos metodus, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos (CT) arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus. Dažniausiai jos nustatomos atsitiktinai, kai tyrimai atliekami dėl kokios nors kitos, su cista nesusijusios, priežasties, tačiau tais atvejais, kai cista vis dėlto sukelia sveikatos sutrikimų, vaizdinė diagnostika padeda išsiaiškinti jų priežastį.
Gydyti būtina tik tas arachnoidines cistas, kurios sukelia simptomus. Jei cista aptikta atsitiktinai ir nekelia jokių sveikatos sutrikimų, specifinio gydymo nereikia. Tuomet, jei iš pradžių aptikus cistą simptomų nėra, tačiau vėliau jų atsiranda, galima pakartotinai įvertinti galimą cistos sąsają su simptomais.
Cistą gydyti būtina tik tokiais atvejais, jei ji spaudžia smegenis ir sukelia tam tikrus simptomus (simptominės arachnoidinės cistos).
Simptominės arachnoidinės cistos gydomos chirurginiais metodais. Egzistuoja du pagrindiniai būdai:
Cistos sienelės fenestraciją galima atlikti šiek tiek atveriant kaukolę (atliekant kraniotomiją) arba, atskirais atvejais, taikant minimaliai invazinę, endoskopinę techniką. Minimaliai invazinė endoskopinė technika užtikrina mažesnę komplikacijų riziką ir greitesnį paciento gijimą po operacijos.
Šuntavimo operacijų metu arachnoidinės cistos viduje esantis skystis per vamzdelį išleidžiamas, dažniausiai į pilvo ertmę, tokiu būdu sumažinant cistos viduje esantį padidėjusį spaudimą.
Spinalinės arachnoidinės cistos gali būti gydomos taikant visišką chirurginį cistų šalinimą (rezekciją), arba tada, kai tai neįmanoma, cistų fenestraciją arba cistos šuntavimo operaciją.
Mūsų klinikinė bazė (vieta, kur atliekamos operacijos ir manipuliacijos) yra moderniai įrengtas stacionaras „Aiwa clinic”.
Ruošiantis operacijai dažnai kyla daug klausimų. Čia sužinokite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus ruošiantis operacijai.
Tokių arachnoidinių cistų, kurios sukelia simptomus (simptominių arachnoidinių cistų) chirurginis gydymas dažniausiai baigiasi tuo, kad simptomai visiškai išnyksta. Tada, kai chirurginis gydymas dėl vienokių ar kitokių priežasčių neįmanomas, gydymas yra simptominis.
Jei svarstote operaciją atlikti pas mus, čia galite susipažinti su atsiliepimais apie mūsų Latvijos ir užsienio šalių pacientų patirtį.